Kakavos kilmė
Kakava kilusi iš Amerikos ir ja jau mėgaujamės mažiausiai 3 500 metų. Šiandiena kakava auga
5 kontinentuose, atogrąžų džiunglių apsuptose plantacijose. Kakava yra lepus medis, kuriam
reikalingas pavėsis ir užuovėja, didelė drėgmė ir šiluma. Žinios apie kakavą Europą pirmą
kartą pasiekė tik 16a., o jo įsigyti galėjo tik aukštuomenė. Iki tol šokoladas buvo žinomas
tik Amerikoje ir buvo vartojams religinėse ceremonijose kaip rūpiai maltas, kartus gėrimas
xocolatl.
Prireikė 300 metų ir šiek tiek sėkmės, kad šokoladas taptų švelnia, mums gerai pažįstama,
plytele. Visai atsitiktinai šokolado meistras pamiršęs išjungti kakavos malimo mašiną ryte
sunerimo, kad bus sugadinęs visą šokolado partiją, tačiau paragavęs suprato, kad atrado
kažką nepakartojamo.
Kakavos įvairovė
Nuo priklauso šokolado skoniai?
- Nors kakavą gaminančių šalių klimatas panašus, kiekvienoje šalyje yra nedidelių
skirtumų. Auginamos skirtingos kakavos rūšys (forastero, criollo, chua, trinitario ir
daugelis kitų).
- Klimatas taip pat lemia skirtingus žemės ūkio ypatumus. Kiekvienas ūkininkas nusprendžia
kaip pupelės augins, nuims ir apdoros, fermentuos. Ypatingai drėgnuose kraštuose, kaip
Papua Naujoji Gvinėja, pupelės saulėja neišdžiūva, dėl to šalia kurenami laužai nuo
kurių kakava įgija dūmo skonį.
- Kakavos sviesto konsistencija kiekvienoje pupelėje priklauso nuo to, kaip arti pusiaujo
auga kakavos medis. Kuo arčiau pusiaujo, tuo kietesnis kakavos sviestas, nes medis
pristaikęs prie aukštesnės temperatūros.
- Pupelių skrudinimo lygis skirtingas pas kiekvieną gamintoją. Ilgas ir žemos temperatūros
skrudinimas sukurs kitokius skonius nei trumpas skrudinimas aukštoje temperatūroje.
Nuo kakavos iki plytelės
- Nuo pupelės iki plytelės gamintojai kakavą perka iš mažų ūkininkų kooperatyvų, kurie
nenaudoja pesticidų, herbicidų ir ūkiai veikia agromiškininkystės principais. Dėl to
tiekimo grandinė yra skaidri ir lengvai atsekama. Dirbdami tiesiogiai su ūkininkais,
šokolado gamintojai žino, iš kur jų kakava kilusi, kuo kiekvienas derlius skiriasi nuo
ankstesnio.
- Manufaktūrų šokoladas naudoja paprastus ingredientus: kakavos pupelės, cukrus ir kakavos
sviestas. Sąrašas lyg ir baigiasi.
- Amatininkų gaminiai visada skanesni, tiesa? Taip yra todėl, kad kūrėjams tai rūpi. Jų
darbas yra jų pasididžiavimas ir džiaugsmas.
Masinės gamybos šokoladas
- Jei valgote masinės gamybos šokoladą, greičiausiai jam pagaminti buvo naudojamos žemos
klasės pupelės, nes jos yra nebrangios. Tačiau tokia kakava neturi turtingo skonio
profilio, be to gali patekti iš išnaudojamų ūkininkų.
- Masiniam šokoladui reikia milijonų tonų vienodą skonį turinčių pupelių - o tai yra
neįmanomas poreikis, nes kiekvienas derlius ir ūkis yra skirtingas. Dėl to pupelės
manipuliuojamos skoniu ir spalva - šarminamos (angl. dutching, apdorojamos sodos tirpalu
ar pan.). Taip sumažinamas šokolado rūgštingumas, tačiau netenkama dalies svarbių
antioksidantų ir flavanoidų. Toks šokoladas paprastai būna kartus ir pernelyg tamsios
spalvos. Siekiant kovoti kartėliu ir prėsku skoniu dažnai pridedama daugiau cukraus negu
reikėtų.
Šokolado skoniai
Šokoladas turi neįtikėtiną skonių ir aromatų asortimentą - ir yra vienas iš sudėtingiausių
žinomų cheminių mišinių, turinčiu apie 1500 aromatinių junginių (kavoje ir vyne yra apie
1000). Jei tektų apibūdinti kiekvieną skonį, tai būtų sunki užduotis, o sąrašas vis tiek
liktų nepilnas.
Žmogus skiria penkis skonius (saldumą, sūrumą, rūgštumą, kartumą ir umamį). Tačiau kiti
skonio potyriai kyla iš aromato. Kvapo, ir skonio pojūčiams naudojama ta pati jutimo
sistema. Vienuose maisto produktuose yra cheminių medžiagų, kurios stipriau atpažįstamos iš
aromatą, kituose – iš skonio. Todėl negalime užuosti sūraus ar rūgštaus kvapo, bet galime
juos iškart paragauti.
Palyginimui pabandykite paragauti šokolado užspaudę nosį - tai padės suvokti skonio ir
poskonio skirtumus. Užsikimšę nosį pastebėsite tik grubiausias skonio natas - saldumą ir
turbūt nieko daugiau, ir tik pasitelkus visus pojūčius atsikleis pilna skonių paletė.
Turbūt ant pakuočių esate matę užrašą “skonio natos” ir svarstėte, ar tikrai galime
paragauti skrudintų kriaušių, žemišką ar minkštos odos skonį? Gal šie žodžiai tėra
rinkodaros gudrybės, o gal manote, kad jūsų pojūčiai nėra pakankamai jautrūs? Visų pirma,
kiekvienas galime išmokti degustuot. Kadangi degustacija yra individuali patirtis - joje
neįmanoma suklįsti, tiesiog reikia smalsiai tyrinėti ir smagiai praleisti laiką.
Degustacija
Šokoladas yra nuostabus net neanalizuojant, o tai verčia susimąstyti: kam reikalinga
degustacija? Pirmiausia kakava nėra tik vienas šokolado skonis, tai yra visa skonių
šeimyna, turinti per 1500 aromatinių medžiagų. Norint jas pajusti reikia šiek tiek
pasipraktikuoti - pasitelkti visus pojūčius ir ragauti lėtai. Tik tada atsiskleis
paslėptieji skoniai, aromatai. Padarykime tokį testą:
- Paimkite du tos pačios rūšies tamsaus šokolado gabalėlius ir greitai suvalgykite
pirmąjį. Porą kartų sukramtykite ir nurykite;
- Užgerkite vandens ir iš lėtai paragaukite antro, įsisavinkite aromatą ir leiskite jam
ištirpti;
- Įvertinkite skirtumus. Dažnai šokoladas atrodys saldesnis, kai jį valgysi šiek tiek
lėčiau. Skirdami laiko įsisavinti visus aromatus, atsiskleis platesnė skonių paletė. Jei
paskubėsite - pastebėsite tik grubiausias skonio natas - jo saldumą ar kartumą.
Rekomendacijos
- Vienu ypu šokolado nereikia atsikąsti per daug, degustacijai pakanka nedidelio gabalėlio
liežuviui uždengti.
- Degustaciją pradėkite nuo didžiausio kakavos procento plytelės ir eikite žemyn,
gurkštelėdami vandens tarp kiekvieno šokolado gabalėlio. Skonio suvokimas priklauso nuo
to, ką ragavome anksčiau, tad pradėję nuo saldžiausios plytelės, sekantieji gabaliukai
atrodys per kartūs
- Leiskite šokolado plytelei pasiekti kambario temperatūrą tada skonis bus juntamas
geriausiai. Kakavos sviesto tirpimo taškas – vos pora laipsnių žemiau žmogaus kūno
temperatūros, t. y. jos skonis pradeda atsiskleisti tą akimirką, kai tik paliečia
liežuvį, o jei plytelė bus per šalta didžioji skonio dalis neatsiskleis.
- Dažnai degustacijos metu naudojamas skonių ratas kuris padeda greitai prisiminti daug
mums pažįstamų skonių. Su laikui pastebėsite, kad skonį vis lengviau ir lengviau
apibūdinti, tuomet galite ragauti be jokių įrankių ar net sugalvoti savo!
- Degustacijai reikalinga rami ir patogi erdvė (tai nereiškia pabėgti nuo draugų, o
tiesiog išjungti televizorių ir atitolti nuo darbo vietos).
Ragaudami šokoladą atkreipkite dėmesį į:
- į pojūtį rankose - jo tirpumas ar kietumas, tvirtumą; - į kvapo intensyvumą ar
kompleksiškumą;
- į skonį - tai šokolado pamatas (sūru, saldu, kartu, rūgštu ir umami);
- į poskonį - tai subtilesnė šokolado dalis, kurią jaučiame naudodamiesi uosle ir nuriję
maistą. Poskoniui apibūdinti ne visada randame tinkamus žodžius ir dažnai pasitelkiame
spalvas ar kitas asociacijas;
- į tekstūrą - paprastai apibūdinama kaip švelni, rūpi ar lipni;
- į pojūtį burnoje - tai subtilesnes tekstūros dalis (intensyvi, sodri, kreminė, švari).
Smulkiau sumaltas šokoladas gali veltis burnoje, o daug sviesto turintis tirps švariai.